| Submission declined on 30 January 2024 by
S0091 (
talk). The submission appears to be written in Lithuanian. This is the English language Wikipedia; we can only accept articles written in the
English language. Please provide a high-quality English language translation of your submission. Otherwise, you may write it in the
Lithuanian Wikipedia. This submission appears to
read more like an advertisement than an entry in an encyclopedia. Encyclopedia articles need to be written from a
neutral point of view, and should refer to a range of
independent, reliable, published sources, not just to materials produced by the creator of the subject being discussed. This is important so that the article can meet Wikipedia's
verifiability policy and the
notability of the subject can be established. If you still feel that this subject is worthy of inclusion in Wikipedia, please rewrite your submission to comply with these policies.
Where to get help
How to improve a draft
You can also browse Wikipedia:Featured articles and Wikipedia:Good articles to find examples of Wikipedia's best writing on topics similar to your proposed article. Improving your odds of a speedy review To improve your odds of a faster review, tag your draft with relevant WikiProject tags using the button below. This will let reviewers know a new draft has been submitted in their area of interest. For instance, if you wrote about a female astronomer, you would want to add the Biography, Astronomy, and Women scientists tags. Editor resources
|  |
„Vilniaus vandenys“ yra didžiausia visoje Lietuvoje vandentvarkos įmonė, kurios akcijos priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonų savivaldybėms.. [1]
Pagrindiniai įmonės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, ketveriems metams visuotinio akcininkų susirinkimo metu išrenkama bendrovės valdyba, kaip valdybos patariamasis organas bendrovėje suformuotas ir veikiantis audito komitetas bei bendrovės valdybos paskirtas įmonės vadovas – generalinis direktorius.
Bendrovė turi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) suteiktą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją [2]. Dėl savo veiklos specifikos ir strategiškai svarbių viešųjų paslaugų teikimo yra priskiriama nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių pirmos kategorijos grupei ir yra viešo intereso įmonė.
„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas beveik 282 tūkst. klientų. Pagrindiniai veiklos rodikliai yra parduoto geriamojo vandens bei surinktų ir išvalytų nuotekų kiekiai, todėl ir „Vilniaus vandenų“ pagrindines (pardavimo) pajamas sudaro pajamos, uždirbtos, teikiant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas.
Bendrovėje yra įdiegta ir įgyvendinama integruota kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistema, atitinkanti ISO 9001, ir ISO 14001 standartų reikalavimus. Tai rodo, kad bendrovės veiklos poveikis aplinkai – nustatytas ir valdomas, o vykdoma veikla atitinka teisinius ir kitus aplinkos apsaugos reikalavimus. Kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos sistema integruota į visus veiklos procesus, kurie nustatyti padalinių darbo specifikos principu, taip siekiant užtikrinti efektyvų jų veikimą, stebėjimą ir valdymą. Pagrindinės veiklos procesai standartizuojami, vykdomi bei atliekama jų stebėsena atsižvelgiant į klientų poreikius.
„Vilniaus vandenys“ eksploatuoja 33 vandenvietes, 6 nuotekų valyklas, apie 1811 km vandentiekio ir apie 1530 km nuotekų tinklų. Nuosavas bendrovės kapitalas sudaro 66 proc. bendrovės turto.
Organizacijoje nuo 2021 m. įdiegta nuolatinio tobulėjimo kultūra – Lean. Jos pagrindu veikla nuolat efektyvinama, diegiami robotizacijos ir skaitmenizacijos sprendimai, stiprinami ir nuolat sekami darbo našumo rodikliai.
Vandens kokybė
Bendrovės „Vilniaus vandenys“ tiekiamo vandens kokybę nuolat kontroliuoja geriamojo vandens laboratorija, atestuota atlikti mikrobiologinius, fizikinius ir cheminius geriamojo vandens tyrimus.
Laboratorija tiria Vilniaus miesto bei Šalčininkų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų geriamąjį vandenį. Per metus laboratorijoje atliekama daugiau nei 20 tūkst. įvairių vandens tyrimų. Cheminiai (indikatoriniai ir toksiniai), fizikiniai bei mikrobiologiniai vandens kokybės rodikliai geriamajame vandenyje tiriami pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Šiuo metu „Vilniaus vandenys“ laboratorijoje yra nustatoma apie 50 vandens rodiklių.
Tiekiamas vanduo yra saugus ir kokybiškas, jeigu nustatomų rodiklių kiekiai neviršija ribinių ir specifikuotų verčių ir atitinka Lietuvos higienos normos HN 24:2017„Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ [3] bei ES Tarybos direktyvos 98/83/EB „Dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės“ reikalavimus [4]. Iškilus mikrobinės taršos pavojui, „Vilniaus vandenų“ eksploatuojamose vandenvietėse yra galimybė dezinfekuoti geriamąjį vandenį natrio hipochlorito tirpalu [5].
Nuotekų valymas
„Vilniaus vandenys“ surenka ir valo nuotekas Vilniaus mieste, Šalčininkų, Švenčionių ir Vilniaus rajonuose. Bendrovė eksploatuoja 6 nuotekų valyklas, kurių didžiausia – Vilniaus miesto nuotekų valykla.
Nuotekoms surinkti ir transportuoti iki nuotekų valyklų eksploatuojama 1530 km nuotekų tinklų ir 258 nuotekų siurblinės.
Vilniaus miesto centre, Senamiestyje, dalyje Antakalnio ir Naujamiesčio įrengta mišri nuotekų šalinimo sistema, į kurią patenka nuotekos ir lietaus vanduo. Kituose rajonuose įrengtos atskiros nuotekų ir lietaus šalinimo sistemos.
Didžiausioje Vilniaus nuotekų valykloje jau ne vienerius metus perdirba čia išgaunamą dumblą. Prieš dešimtmetį įmonė investavo apie 45 mln. eurų į specialius įrenginius, leidžiančius iš biodujų, kurios išsiskiria tvarkant nuotekų valymo metu susidarantį dumblą, pasigaminti žaląją energiją – įrenginiams reikalingą elektrą bei šilumos energiją, naudojamą dumblo džiovinimui. [6]
Valykloje iš surinkto dumblo išgaunamos žaliosios biodujos. Iš jų pagaminama ketvirtadalis visos bendrovei reikalingos elektros [7].
Visos Vilniaus miesto nuotekos patenka į Vilniaus nuotekų valyklą, kur yra išvalomos mechaniniu, o vėliau – biologiniu būdu.
Inovacijos
Įmonė investuoja į atsinaujinančios energijos, programinės ir kompiuterinės įrangos naujinimo, hidraulinio modeliavimo sistemų, vamzdynų taisymui, nuotekų valymui skirtų inovacijų ir kitus projektus.
Vilniaus nuotekų valyklos rekonstrukcija
Žiedinės ekonomikos principais dirbančios Vilniaus nuotekų valyklos plėtra yra didžiausias ir sudėtingiausias technologinis „Vilniaus vandenų“ projektas. Jį įgyvendinus bus užtikrinama, kad į nuotekas nepatektų plastikas bei tuo pačiu sumažinama fosforo išleidimo koncentraciją pagal HELCOM reikalavimus.
Valykloje išgaunamos antrinės žaliavos tampa energija saviems poreikiams tenkinti. Jos užtenka 25 proc. įmonės elektros energijos poreikių aprūpinti.
Vilniaus nuotekų valyklos rekonstrukcija buvo pradėta 2020 m. rugpjūtį.
2023 m. užbaigtas pirmasis Vilniaus nuotekų valyklos rekonstrukcijos etapas. [8]
Išplėsta nuotekų valykla yra pritaikyta augančio miesto poreikiams ir griežtėjantiems aplinkosauginiams reikalavimams. Valyklos pajėgumai po rekonstrukcijos padidėjo 60 proc. – per parą ji gali priimti 160 tūkst. kubinių metrų nuotekų ir išvalo iki 82 tonų teršalų.
Vilniaus nuotekų valyklos I etapo rekonstrukcija iš dalies finansuota Europos Sąjungos parama. 80 proc. finansavimo gauta iš Europos Sąjungos fondų. Likusią reikiamų lėšų dalį „Vilniaus vandenys“ užsitikrino palankiomis sąlygomis suteikta Europos investicinio banko paskola. Valyklos pirmojo etapo investicijų suma siekia 37,1 mln. Eurų, o pirmojo ir antrojo rekonstrukcijos etapų vertė sieks beveik 50 mln. eurų. [9]
Išmanusis vandentiekis
Bendrovė diegia išmanųjį ultragarsinį vandentiekį.
I-asis projekto etapas 2020 m. pelnė „Metų išmaniojo sprendimo“ apdovanojimą Lietuvos verslo konfederacijos organizuotuose kasmetiniuose „Metų paslauga“ apdovanojimuose, kur buvo įvertintos inovatyviausias ir konkurencingiausias paslaugas pristačiusios šalies bendrovės.
Išmanieji (ultragarsiniai) tiksliai ir realiu laiku surenka, apdoroja ir perduoda duomenis apie šalto vandens suvartojimą vandens tiekėjui.
Įgyvendinant išmaniojo vandentiekio projektą pirmą kartą Baltijos šalyse panaudota nauja siaurajuosčio daiktų interneto technologija. [10]
Išmanaus vandentiekio projektą galutinai užbaigti planuojama iki 2030 metų, tada išmanieji skaitikliai turėtų visiškai pakeisti įprastinius, o jų bendras skaičius, tiek šuliniuose, daugiabučių namų įvaduose, tiek gyventojų butuose, privačiuose namuose ir įmonėse turėtų pasiekti 350 000 vnt.
Išmanaus vandentiekio projektui iki jo pabaigos, 2030-ųjų metų, bendrovė „Vilniaus vandenys“ skirs 27 mln. eurų investicijų [11]
Fotovoltinių saulės elektrinių įrengimas
„Vilniaus vandenys“ nuo 2021 metų ant bendrovei priklausančių pastatų stogų ir šalia jų pradėjo saulės fotovoltinių elektrinių įrengimą.
Ant žemės statomos saulės elektrinės dabar veikia Šalčininkų nuotekų valykloje, didžiausioje Vilniaus vandenvietėje Antaviliuose, Jankiškių vandenvietėje, Žemųjų Panerių ir Naujos Vilnios vandenvietėse.
Į saulės elektrines pirmaisiais trimis etapais įmonė jau investavo 1,7 mln. Eur, dar dviem numatytiems etapams skirta 1,4 mln. Eur. Įmonės savoms reikmėms pagaminta energija bus kaupiama baterijose.
References
| Submission declined on 30 January 2024 by
S0091 (
talk). The submission appears to be written in Lithuanian. This is the English language Wikipedia; we can only accept articles written in the
English language. Please provide a high-quality English language translation of your submission. Otherwise, you may write it in the
Lithuanian Wikipedia. This submission appears to
read more like an advertisement than an entry in an encyclopedia. Encyclopedia articles need to be written from a
neutral point of view, and should refer to a range of
independent, reliable, published sources, not just to materials produced by the creator of the subject being discussed. This is important so that the article can meet Wikipedia's
verifiability policy and the
notability of the subject can be established. If you still feel that this subject is worthy of inclusion in Wikipedia, please rewrite your submission to comply with these policies.
Where to get help
How to improve a draft
You can also browse Wikipedia:Featured articles and Wikipedia:Good articles to find examples of Wikipedia's best writing on topics similar to your proposed article. Improving your odds of a speedy review To improve your odds of a faster review, tag your draft with relevant WikiProject tags using the button below. This will let reviewers know a new draft has been submitted in their area of interest. For instance, if you wrote about a female astronomer, you would want to add the Biography, Astronomy, and Women scientists tags. Editor resources
| |
„Vilniaus vandenys“ yra didžiausia visoje Lietuvoje vandentvarkos įmonė, kurios akcijos priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonų savivaldybėms.. [1]
Pagrindiniai įmonės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, ketveriems metams visuotinio akcininkų susirinkimo metu išrenkama bendrovės valdyba, kaip valdybos patariamasis organas bendrovėje suformuotas ir veikiantis audito komitetas bei bendrovės valdybos paskirtas įmonės vadovas – generalinis direktorius.
Bendrovė turi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) suteiktą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją [2]. Dėl savo veiklos specifikos ir strategiškai svarbių viešųjų paslaugų teikimo yra priskiriama nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių pirmos kategorijos grupei ir yra viešo intereso įmonė.
„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas beveik 282 tūkst. klientų. Pagrindiniai veiklos rodikliai yra parduoto geriamojo vandens bei surinktų ir išvalytų nuotekų kiekiai, todėl ir „Vilniaus vandenų“ pagrindines (pardavimo) pajamas sudaro pajamos, uždirbtos, teikiant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas.
Bendrovėje yra įdiegta ir įgyvendinama integruota kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistema, atitinkanti ISO 9001, ir ISO 14001 standartų reikalavimus. Tai rodo, kad bendrovės veiklos poveikis aplinkai – nustatytas ir valdomas, o vykdoma veikla atitinka teisinius ir kitus aplinkos apsaugos reikalavimus. Kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos sistema integruota į visus veiklos procesus, kurie nustatyti padalinių darbo specifikos principu, taip siekiant užtikrinti efektyvų jų veikimą, stebėjimą ir valdymą. Pagrindinės veiklos procesai standartizuojami, vykdomi bei atliekama jų stebėsena atsižvelgiant į klientų poreikius.
„Vilniaus vandenys“ eksploatuoja 33 vandenvietes, 6 nuotekų valyklas, apie 1811 km vandentiekio ir apie 1530 km nuotekų tinklų. Nuosavas bendrovės kapitalas sudaro 66 proc. bendrovės turto.
Organizacijoje nuo 2021 m. įdiegta nuolatinio tobulėjimo kultūra – Lean. Jos pagrindu veikla nuolat efektyvinama, diegiami robotizacijos ir skaitmenizacijos sprendimai, stiprinami ir nuolat sekami darbo našumo rodikliai.
Vandens kokybė
Bendrovės „Vilniaus vandenys“ tiekiamo vandens kokybę nuolat kontroliuoja geriamojo vandens laboratorija, atestuota atlikti mikrobiologinius, fizikinius ir cheminius geriamojo vandens tyrimus.
Laboratorija tiria Vilniaus miesto bei Šalčininkų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų geriamąjį vandenį. Per metus laboratorijoje atliekama daugiau nei 20 tūkst. įvairių vandens tyrimų. Cheminiai (indikatoriniai ir toksiniai), fizikiniai bei mikrobiologiniai vandens kokybės rodikliai geriamajame vandenyje tiriami pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Šiuo metu „Vilniaus vandenys“ laboratorijoje yra nustatoma apie 50 vandens rodiklių.
Tiekiamas vanduo yra saugus ir kokybiškas, jeigu nustatomų rodiklių kiekiai neviršija ribinių ir specifikuotų verčių ir atitinka Lietuvos higienos normos HN 24:2017„Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ [3] bei ES Tarybos direktyvos 98/83/EB „Dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės“ reikalavimus [4]. Iškilus mikrobinės taršos pavojui, „Vilniaus vandenų“ eksploatuojamose vandenvietėse yra galimybė dezinfekuoti geriamąjį vandenį natrio hipochlorito tirpalu [5].
Nuotekų valymas
„Vilniaus vandenys“ surenka ir valo nuotekas Vilniaus mieste, Šalčininkų, Švenčionių ir Vilniaus rajonuose. Bendrovė eksploatuoja 6 nuotekų valyklas, kurių didžiausia – Vilniaus miesto nuotekų valykla.
Nuotekoms surinkti ir transportuoti iki nuotekų valyklų eksploatuojama 1530 km nuotekų tinklų ir 258 nuotekų siurblinės.
Vilniaus miesto centre, Senamiestyje, dalyje Antakalnio ir Naujamiesčio įrengta mišri nuotekų šalinimo sistema, į kurią patenka nuotekos ir lietaus vanduo. Kituose rajonuose įrengtos atskiros nuotekų ir lietaus šalinimo sistemos.
Didžiausioje Vilniaus nuotekų valykloje jau ne vienerius metus perdirba čia išgaunamą dumblą. Prieš dešimtmetį įmonė investavo apie 45 mln. eurų į specialius įrenginius, leidžiančius iš biodujų, kurios išsiskiria tvarkant nuotekų valymo metu susidarantį dumblą, pasigaminti žaląją energiją – įrenginiams reikalingą elektrą bei šilumos energiją, naudojamą dumblo džiovinimui. [6]
Valykloje iš surinkto dumblo išgaunamos žaliosios biodujos. Iš jų pagaminama ketvirtadalis visos bendrovei reikalingos elektros [7].
Visos Vilniaus miesto nuotekos patenka į Vilniaus nuotekų valyklą, kur yra išvalomos mechaniniu, o vėliau – biologiniu būdu.
Inovacijos
Įmonė investuoja į atsinaujinančios energijos, programinės ir kompiuterinės įrangos naujinimo, hidraulinio modeliavimo sistemų, vamzdynų taisymui, nuotekų valymui skirtų inovacijų ir kitus projektus.
Vilniaus nuotekų valyklos rekonstrukcija
Žiedinės ekonomikos principais dirbančios Vilniaus nuotekų valyklos plėtra yra didžiausias ir sudėtingiausias technologinis „Vilniaus vandenų“ projektas. Jį įgyvendinus bus užtikrinama, kad į nuotekas nepatektų plastikas bei tuo pačiu sumažinama fosforo išleidimo koncentraciją pagal HELCOM reikalavimus.
Valykloje išgaunamos antrinės žaliavos tampa energija saviems poreikiams tenkinti. Jos užtenka 25 proc. įmonės elektros energijos poreikių aprūpinti.
Vilniaus nuotekų valyklos rekonstrukcija buvo pradėta 2020 m. rugpjūtį.
2023 m. užbaigtas pirmasis Vilniaus nuotekų valyklos rekonstrukcijos etapas. [8]
Išplėsta nuotekų valykla yra pritaikyta augančio miesto poreikiams ir griežtėjantiems aplinkosauginiams reikalavimams. Valyklos pajėgumai po rekonstrukcijos padidėjo 60 proc. – per parą ji gali priimti 160 tūkst. kubinių metrų nuotekų ir išvalo iki 82 tonų teršalų.
Vilniaus nuotekų valyklos I etapo rekonstrukcija iš dalies finansuota Europos Sąjungos parama. 80 proc. finansavimo gauta iš Europos Sąjungos fondų. Likusią reikiamų lėšų dalį „Vilniaus vandenys“ užsitikrino palankiomis sąlygomis suteikta Europos investicinio banko paskola. Valyklos pirmojo etapo investicijų suma siekia 37,1 mln. Eurų, o pirmojo ir antrojo rekonstrukcijos etapų vertė sieks beveik 50 mln. eurų. [9]
Išmanusis vandentiekis
Bendrovė diegia išmanųjį ultragarsinį vandentiekį.
I-asis projekto etapas 2020 m. pelnė „Metų išmaniojo sprendimo“ apdovanojimą Lietuvos verslo konfederacijos organizuotuose kasmetiniuose „Metų paslauga“ apdovanojimuose, kur buvo įvertintos inovatyviausias ir konkurencingiausias paslaugas pristačiusios šalies bendrovės.
Išmanieji (ultragarsiniai) tiksliai ir realiu laiku surenka, apdoroja ir perduoda duomenis apie šalto vandens suvartojimą vandens tiekėjui.
Įgyvendinant išmaniojo vandentiekio projektą pirmą kartą Baltijos šalyse panaudota nauja siaurajuosčio daiktų interneto technologija. [10]
Išmanaus vandentiekio projektą galutinai užbaigti planuojama iki 2030 metų, tada išmanieji skaitikliai turėtų visiškai pakeisti įprastinius, o jų bendras skaičius, tiek šuliniuose, daugiabučių namų įvaduose, tiek gyventojų butuose, privačiuose namuose ir įmonėse turėtų pasiekti 350 000 vnt.
Išmanaus vandentiekio projektui iki jo pabaigos, 2030-ųjų metų, bendrovė „Vilniaus vandenys“ skirs 27 mln. eurų investicijų [11]
Fotovoltinių saulės elektrinių įrengimas
„Vilniaus vandenys“ nuo 2021 metų ant bendrovei priklausančių pastatų stogų ir šalia jų pradėjo saulės fotovoltinių elektrinių įrengimą.
Ant žemės statomos saulės elektrinės dabar veikia Šalčininkų nuotekų valykloje, didžiausioje Vilniaus vandenvietėje Antaviliuose, Jankiškių vandenvietėje, Žemųjų Panerių ir Naujos Vilnios vandenvietėse.
Į saulės elektrines pirmaisiais trimis etapais įmonė jau investavo 1,7 mln. Eur, dar dviem numatytiems etapams skirta 1,4 mln. Eur. Įmonės savoms reikmėms pagaminta energija bus kaupiama baterijose.
References